Žiūriu pasauliui į akis,
O jis manęs nemato,
Aš neregė ar aklas jis?
Štai kur galvosūkis Sokratui!
 
Gyvenimas – tai atversta knyga,
Bet kartais norisi užversti,
Kai laikas byra pro pirštus,
Žinai, kad jo jau nesurinksi.
Lakštingala dainuoja meilei,
Tačiau gegutė pranašauja mirtį,
Net jei kišenėj skamba grašiai,
Kažin, ar jais papirktum lemtį?
Po kojom – žemė, rankose – dangus,
O širdyje – vulkanas spjaudos.
Akmuo, ir tas dalinasi perpus,
Kai liepsnos godžiai jį ragauja.