Poeto likimas

Įšals leduos
Eilėraščių ploniausios gijos,
Net posmai metale raižyti.
Juos pakartos
Praeivis ar mesijas,
Ir ledkalniai suskils po lytį.


Ir upės tvins,
Kaip mintys tavo tvino –
Į Žemę vėl pavasaris ateis.
Tik nedalins
Tau niekas pienių vyno –
Ledams ištirpus eisi paupiais,


Ieškosi dar
Daugiau – ko nieks nerado,
Ko nieks nerašė ir neparašys...
......................................................
Kažkas ištars:
„Bejausmės autostrados...“
Ir „Eskimo“ liežuviais nulaižys.
kaip lietus