Už lango – medžiai nuo šarmos pamėlę,

Ant stiklo – gėlės ledo išraižytos.

Mažam narvely straksi kanarėlės –

Tarytumei geltonos pienės žydi.

Nors tas pavasaris toksai netikras

(Lapelis kalendoriaus rodo gruodį),

Bet nors minutei noris apsirikti,

Ak, tebūnie – truputį pameluoti.

Bet šaltas skersvėjis atplėšia langą

Ir gūsiais snaigės įlekia į vidų...

Ir jausmas – lyg kažką praradus brangų.

Nors iš tiesų žiema išsklaido mitą.

Už lango – medžiai nuo šarmos pamėlę,

Ant stiklo – gėlės ledo išraižytos.

Kava garuoja... Tu jau atsikėlei –

Tokia pati, kaip ir kiekvieną rytą.

Ir bučinys toks pats – tik pakšt į lūpas,

Ir klausimas tas pats: „Gerai miegojai?“

Nors – pripažink – tau tai visai nerūpi –

Įgrisus reklama, kuri kartojas...

................................................................

Mažam narvely straksi kanarėlės –

Tarytumei geltonos pienės žydi.