Virpesiai

Ar dažnai per sukąstus dantis ištariam tiesą,
Jei nėra jėgų patylėt, nors be galo slidu
Pasirinkti žodžius. Kiek vandens jau išlieta
Ant tikėjimu kaitintų laiko delnų.

Ir surasti akies krašteliu akimirkos kainą,
Išrasojus būties atspindžiams, be kliūčių
Tiktai nerimas valandų naštą užkrauna
Ant drėgnokų tikrovės tinklų sumegztų.

Iš dvejonėse kilusių linijų gimsta
Trajektorijų kryptys, pažymi taškus
Pasiklydusiems žvilgsniams, sąmonės slinktys
Vėl ištiesia virpesiu tiestus takus...
Paveisninkas