Jei netyčia ledas neįlūžtų,
Vadinasi, nebuvo lemta.
Tirpsta pamesta sniego gniūžtė
Prieš baugų akmens postamentą.

Jei jis bus toksai kaip uolos —
Kietas, tvirtas ir sustingęs.
Dar vienas angelas nupuolė.
Senos klaidos nepradingo.

Einu per gelmę užšalusią,
Matau žvaigždes jos vandeny.
Žodžiai ant liežuvio malasi,
Kurie šį vakarą liko vieni.

Ir vis dėlto, jei lūžtų ledas,
Jei atsivertų gelmė gili...
Ar išnyktų mintys sugedę
Jos tamsiam šaltam vandeny?