Ieškojote savo svajonių golemo
Išpildyti norams saviems.
Bet kartą, tik kartą jisai nepakluso,
Ir liepėte dingti išties.

Išvarę pamanėt, kad viskas jau buvo
Ir kad diena pagailės.
Bedvasis žmogus nusilenkia tautai
Ir pataikauja visiems.

Iš jo nori tik lašo apgaulės,
O gal ją nuodais dar atskies.
Bedvasis golemas tik gatvėj suklupo
Ir virto paukščiu be vilties.

Istoriją šitą papasakot nori
Žmogus, žmogus be širdies.