aš taip seniai
mačiau tave
ir žodis rasomis
rasot pradėjo

mažai šviesos
mažai dangaus

kai mėlio akimis
lietaus lašais
harmonija
per plaukus
skruostus
ima lūpom groti

liečiu lietum
ir glamonėju vis stipriau
ir negaliu sau leist pastoti

daugkart
prašyt prašiau
ryt tuoj darkart
per vandenį delčia
į obuoliais nuklotą Mūzų stotį