Tartum plazdantį lapą vejuos,

Bet kaskart jis tolyn – ne artyn.

Bilda ratai dienų traukiniuos:

Praeitin, praeitin, praeitin...

Aš tik vienas keleivis kupė,

Aprasoję langai nuo lietaus –

Pats dangus sako man: „Neskubėk.“,

Bet pro stiklą dangaus nematau.

Ir kažkur galutinėj stotyj

Teks išlipt ant perono slidaus,

Žingsnį lėtins nukritę rudi

Rudens lapai ir vėjo maldaus.

Tik nė vienas iš jų nepakils –

Lapkritys juk apsunkins šarma,

O čežėjimą lapų išgirs

Šaltą veidą atsukus žiema.

..........................................................

Liūdną dainą pūga užniūniuos –

Gruodžio toliai bekraščiai, tušti.

Bilda ratai dienų traukiniuos:

Užmarštin, užmarštin, užmarštin...