Dienos slenka — ruduo plikomis šakomis,
liūdesys paliečia širdį — pildau tuštumą
pagal laiką ir būtį mintimis savomis,
o tavo pasaulis teatpažįsta skausmo.

Nykiose mintyse neatrandi nieko,
kad sielos kertelę paguostų. Nurimk
ir nuimk naštą nuo pečių, kurią paliko,
nes laikas neša tave nežinomybės link.

Spalvos susilieja gamtoje, širdyje,
pilkumoj negali sutikt net žvilgsnio šilto,
regis, panirai rudens bangoje niūrioje,
neieškok, nes nesurasi saugaus kranto.

Svetimi pasauliai tau nykūs, nuobodūs,
tik sielą paliečia daina nuskambėjus,
tu beviltiškai blaškaisi minties kloduos —
dar tikies sugauti rudens žvarbius vėjus?