Ar tiktai šiandien galime praverti
Duris į ten, kur dar tiktai kiti,
Kur leista meilei liepsnele pleventi,
Kur būsim laiko, žemės pašaukti?
Neperduosim žiedų, paliks jie šalti,
Užges ir žvakių šildanti liepsna,
Atleidę sau išsiskyrimo kaltę,
Išėjusius paguoskime malda.
Tegul nelieka akmeniu širdy laukimas,
Tikėkime Viltim, kad ji visiems gera.
Ateiti ir išeiti — žmogaus likimas,
Rankose Aukščiausiojo — kiekvieno valanda.