Ant pilko kapo žalios žolės želia,
Ramunės kelia baltas galveles.
Dar nenukando jų šiaurys rūstusis
Ir neužpustė patalais baltais.

Kažkas išardė juodą kapo kryžių,
Neliko nieko be žalių žolių.
Pamiršo žmogų sielos giminaičiai
Ir neaplanko pilkapių senų.

Gera ranka nurovė žalią žolę,
Padėjo puokštę žydinčių gėlių.
Uždegt žvakutę netingėjo
Net ir ant svetimo kapų.