Kai atsuki man nugarą —
Baigtis žodžius nusineša.
Man lieka durys uždaros
Ir kilpomis užsiveržia
Tyla, po kąsnį graužianti
Kaip pelės skurdų trupinį,
Pūslėm ant kojų maudžianti,
Kai atminimai nutrina,
Lipniais šešėliais varvanti,
Per daug saldi — lig šleikštulio,
Tave many suardanti,
Paliekanti tik kvaitulį,
Malūnų girnom malanti,
Su ašarom sumišusi,
Ant mano lūpų bąlanti,
Tavim vis dar pamišusi...