Aš tavyje buvau tyra
Sau — pakeleivė, svetima
Pasauliui, dar negimus
Rauseis many lyg
sendaikčių skrynioj,
Tareisi viską žinąs.
Kiekvieną mintį kruopščiai matavai,
Lankstei ir dėjai į lentynas.
Manei, kad aš jose dūlėsiu
Tarytum senas antikvaras.
Jaučiau, man ankšta tavyje.
Bandžiau sudužti,
Gal būt suklijuosi.
Bet tu juk atsargus,
O aš tokia trapi.
Žinau, tau nepatinka ašaros,
Bet man juk taip norėjos nusijuokti.
Nereikia, neklijuok —
Iš šukių laimės nesurinksi.