Nušvis kapai kapeliai chrizantemom,
Žvakių liepsnelės per naktis neges.
Ateina laikas, kai sustoję gedim
Prie kryžiumi paženklinto akmens.

Žemė skaidrės, ir vėlei mielas veidas
Mintyse kils prieš liūdinčias akis.
Širdies malda jam baltu žiedu skleisis,
Virpės blakstienose sustingęs ilgesys.

Gerai, kad lapkritis švelnia gėla sutinka,
Tarytum sako — mes čia laikini,
Įminsim savo mįslę kiekvienas neįmintą,
Kurią nešiojamės su nerimu gyvi.

Gerai, kad Vėlinės, kad ima mus už rankos
Ir veda prie kalvų, pušynų ir krantų,
Kur ilsis protėviai, tėvai ir žmonės brangūs,
Pabūt minutę šventą tyloje kartu.

Nušvis kapai kapeliai chrizantemom,
Priklaups prie jų nuščiuvus Lietuva.
Teilsis tie, kas amžinybę rado.
Tebūna smiltis tėviškės lengva.