Negi taip ir bėgome,
nepastebėdami ruduo kad
bėga dar greičiau --
jis bėga iš paskos,
paskui aplenkia mus --
mes iš paskos,
ir vakarui atnešus
žaižaras žibintų
iš paskos tau aš
rėkiu vėsus kaip vėjas:
namai arčiau,
tik grįžk.
mes čia visi.