Atsigręžk!
rėkia kažkas tarp šonkaulių,
suvaro žvilgsniu
taip tiesiai
žiedlapiai nubyra į delną
 tarp nebūties ir svajonės.
Atsigręžk
šnabždant petunijoms nakty
šąlant liežuviui prie stiklo
Privalau uždaryti duris
užmūryti taką pasaulių
Atsigręžk!
žaliaakių simfonijoms griaudint
matau kaip nusišypsai
trumpai — mąstytojo veidu
kai skraidau tavo rankose
man trūksta oro (iš baimės)
pasakau
Tu nereaguoji
užuodi mano kvapą
Žinau, kad užuodi
Neišsiduodi

Atsigręžk!
ir
nusigręžk