Tavo mano svajonėje buvom abu.
Kad paliktum joje, net įkvėpt nedrįsau.
Tiktai laikrodis laiką kvėpavo ir tu.
Tas akimirkas lūpom visas surinkau.

Švelnios rankos kaip kvapas muskato svaigaus
Įsigėrė į plaukus, dalino sapnus,
Kad pakiltume paukščiais lig savo dangaus,
Segė sielon pačius nuostabiausius sparnus.

Akys klydo ir klupo už tavo akių,
Į blakstienas vien pasakas pynė tylias.
Kiek širdis išdainavo dainų nebylių,
Uždariau į eilėraščius amžiams visas.