Ak, broluži, tu pas jį
ieškai grūdo peluose?
Ak, sesyte, klausi – apie ką
gied jo žodžių skudurai? –
Taigi įsimink gerai
apie žydą amžiną:
tą, kuriam visur negera,
tą, kurį iš visur varo, –
tad „Žalion žolėn“ užklysta,
savo kompleksais pražysta –
papenėt juos glosto viltį,
lįsdamas kitiems įgilti, –
tuokia esąs grafomanas,
širsta, guodžias – kaip išmano:
perkreipia, kitam įžnyba –
bent kūrybos jo galybė!

Kraipos kritikos „karys“,
gal gabus bus juokdarys?
Tokius mėgstam, lai pabūna.
Šen, pajace, į tribūną.