Šiąnakt vėl radau prinokusį Mėnulį —
Ir kam jis man? Mesiu į upę.
Žolėje prie kelio obuolys guli.
Ir varna grakščiai tupi.

Iš dangaus žvelgia veidai keli
Per pienuotą Paukščių kelią.
Šviesusis veidas sako: tu skristi gali —
Ir mirkteli man gelsvą akelę.