Pasimetusi saulė ant delno,
Rymo žuvėdra lange.
Peizažas užtemdyto ryto... tyli
Saugo tave.
Tyla prasismelkus į nebūtį,
Gyvybės daigas trapus.
Tavo gyvenimą saugo
Ir girdi... jūs.
Mintis amžinybėn nugrimzdus,
Tyla išganinga už mus.
Tai tik iliuzija ryto...
Gyvybė... dangus.
Žmogus byrantis vėjyje,
Mirtis galingesnė užpūs.
Mirksnis — sekundė užnuodyta
Lyg ietis sminga į mus.
Gyvenimo pasaka tyruose,
O kas daugiau — žmogus.
Dvasia — angelo skrydis.
Pamoja ir virsta sniegu.
Poezija — gyvenimo mūza,
Kas tu?