Pagaliau tave suradau

Tokį šviesų tarp rymančių eglių.

Sustojau ir, rodos, matau —

Lapų auksas saulėje dega.

Kas lazdynai, beržai ir šermukšniai

Prieš dažus, kuriuos spalis tau davė,

Gal trumpai pasipuošęs jais būsi,

Kaip ir vėjo jau nurengtas klevas.

Nužydėjai pavasarį blyškiai,

Nuo akių gležną žiedą paslėpęs,

Kad į rudenio metą sugrįžtum,

Už visus gražiau pasirėdęs.

Bet manau, kad ne to mane mokai,

Kada rengtis puošniausią drabužį,

Tik, kad šventės diena pasirodo

Ir vėliau, kai nesiaučia gegužis.