Užmarštie!
Pilkasis kapo akmuo,
nuvytus gėlele!
Kraupia tyla
ar varpų skambėjimu
Tu ateini.
Niaukias džiaugsmo
dangus vakarykštis,
Merkia tamsūs
nerimo lietūs pavargusį,
Kai troškimų vėliavos
neplazda užmarštyje.
Paukščio sparnas —
mūsų svajonės —
liečia dangų
mūsų jaunystės,
o jau pranašas varnas
į akis vis dažniau patenka,
ieško mūsų liūdesio kloniuos,
kur nurimusi meilė krinta.