Ak, tie nukritę medžių lapai...
Jie lyg laiškai
į praeitį, į vasarą.
Lyg atvirukai su viltim,
kad dar sugrįš
pajusti ryto žavesio rasoto.
Nubusti lietuje.
Paglostyt drugio sparną.
Vėl melodingai sušnarėt
svajotojui,
sustojusiam pavėsy minutėlei.
Ir laukt dienos,
kada nostalgiškai
plevendami žemyn
su viltimi,
kad dar sugrįš.

2011