Kai lemties netramdoma ranka
geso šviesą lyg žvakės dagtį,
ir nuostabiausių spalvų gama
sutirpsta į amžiną naktį.

Akys neregės jau be kančios,
mirksnio noras — ne tavo valia:
nesu, nebuvau dabar ir čia,
dingus žodžio dieviška galia.

Nieko nebėra ir nebebus —
suvirpa nepažini lemtis:
nežinai, žemėje ar danguje
išnyra Baltųjų Vandenų Šalis...