Ir guli vabalas ant lubų
nė motais jam pasaulis,
neieško languose jis durų,
nes kambary užtenka saulės.

Palčiom akim į viską žiūri,
kadangi kitokių neturi.
Neapsigauk, jis anaiptol neliūdi
juk pats istoriją sau kuria.

Ir jeigu panorėtų dingti
užtektų suplasnoti dukart,
juk lengva bus jam atsispirti,
žemyn ratus iš lėto sukant.