Garbinu rudenį
Už jo beribį dosnumą,
Voratinklių pinkles,
Bulvienojais kvepiantį dūmą.

Žaviuosi rudeniu,
Kai klevai lyg iš gėdos nuraudę,
O danguj atsispindi
Arimų negyjančios žaizdos.

Myliu rudenį,
Net jo žvarbią, skausmingą pabaigą...
- - - - -
Geriau už rudenį
Gali būti tik vasara!