Išeičiau rudenio keliu

Išeičiau rudenio keliu
Į nepažintą kraštą,
Bet gražesnių būtų sunku
Už savąjį surasti.

Kur tik dairausi, kur einu —
Net pakelės auksuotos,
Nevėžis plaukia tarp krantų
Maironio apdainuotų.

Prie jų bus gera, bus ramu
Tau ištisus metus,
Pavasaris pribers žiedų,
Ruduo — spalvins medžius.

Paraus klevai ir žalios ievos,
Šermukšniai uogas bers,
Lėks gervės, žąsys dangaus pievom,
Gailiu balsu skardens.

Stovėsi taip ilgai ilgai —
Krūtinė grožį gers,
Kaip dovaną, kad palikai
Čia pasitikt rudens.

Išeičiau rudenio keliu
Į nepažintą kraštą,
Bet gražesnių būtų sunku
Už savąjį surasti.

skroblas