nusirengę lig pusės pažaiskim sakralinę naktį
o kryželiai delnuos tegu bus mums žinojimas lapkričio
pritipenus paminklą pakvips tikru vašku tamsos
tik vorai po šalnos liks nematę kaip pinasi gijos kutikulų
liks nematę kaip tiesia rankas mirusieji į mus
kaip iš širdgėlos kūkčioja dievo bučiuota mergaitė
o senyvas vyriškis paėmęs į glėbį ją
tikis mirtį sušildyt viena menkute žvake
žaidžiam tik spėjimus palietimais nėkart nerištų mazgų
o nusirengta jau truputėlis daugiau negu pusė
susiglaudę delnai išsilydę kryželiai žinojimo
mums primins kad nežinom kaip reikia ilgėtis išėjusių esančių

paskutinė gija susipynus ties lūpomis gruodžio
pašnibždės apsirengt pašnibždės kad per daug
nuogi