9.
Ir kas nusikals arba sielą parduos,
Te svorį jis junta sunkiausią.
Bet šventą gėrimą jam Viešpats aukos.
Už nuodėmes melskitės be atvangos
Ir gausit palaimą paskiausiai.
Ir laikas vėl stos, dabar jis nusidrieks
Į amžiną šalį tos šalčio erdvės.

10.
Taip viskas nurimsta ir miršta diena,
Ir skuba vėl laikas pailsęs.
Tik nerimas sklinda. Bet tau ne gana –
Vėl atmintį brauksi dulkėta ranka,
Vėl vandenį kartų išgersi.
Ir liūdnas tu vėlei, vėl vienas lieki,
Ir tvenkiasi lietūs, ir tuščia širdy.