Išeiti gali garsiai,
tik pėdsaką palik --
jį namų kampai
sugers kaip kvapą
niekad nesibaigiantį
ir jau seniai neturintį pradžios,
bet atpažįstamą kaip
atpažįstamas ruduo
ar atpažįstamas paklaikęs vėjas,
prisidengęs kadagių
žydėjimu.