Tikrumu VIII
Priglust lašu prie juodo skrydžio.
Alsuojam tiek, kiek liejasi gaida.
Kvėpavimas sumišęs rožėm skleidžias.
Paklauski susukto ir laužyto lietaus.
>>
Kaip gaila, kad tyli ir tuo sparčiau
Linčiuoji skrodimais lyg dangaus,
Matavimais grubiais, ir nulis aš –
Nublukęs tik rytojus, nakties
Teisme – žirkles žvaigždžių kampučių
Atsiteisk.
Kažkas glotnaus prie lūpų,
Gyvo tokio, verto.