gerk mane.
kaip tirpstu tavo akių karštyje
vartodamas žodžius kurių nepažystu
manyk ir geisk,
o aš šauksiu atsisukęs į sieną
ir piešiu juoda dangų
guolį
nakčiai
ir kelią tolyn.
varvėsiu.
nespėsi.
ištirpęs sustingsiu į akmenį,
šimtus metų stebėsiu,
kaip saulė leidžias
ir lauksiu
kada vėlei
į rytą
pakils mano sparnai.