toks rytas šis tarytum
                                  vakar būtum gėręs
arba kažkas per naktį
                                siurbčiojo tave
svyruodamas nuo laip
                                 tų sienų įsitvėręs
ir štai ji pagaliau
                        saldžiakartė kava
_ _ _ 
ir taip iki pietų ne
                          kažin ką nudirbęs
užuot save keiksnojęs
                                  plakęs mintimis
nuo prievolių visų lyg
                                sniegas atitirpęs
stačiais kampais lašnoju
                                     gatvių briaunomis
_ _ _
iš drobės gatvės pasuku
                                     kairėn į viršų
kur gatvėj paukščių stūkso
                                         krūvos akmenų
prilaiko sodus ir namus
                                   kad šie nevirstų
lėtai iki pušyno
                       gatvės prieinu
_ _ _
truputį ja ir vėl aukštyn
                                    gatve piliečių
ir štai pilietė eina
                          pjūklu nešina
gerai kad ne dalgiu šiandien
                                          nesistebėčiau
tokia raudonu kryžium
                                  perbraukta diena
_ _ _
pačiam viršuj kur gatvė
                                    remiasi į mišką
dvi ožkos ganosi iš
                            jų viena balta
kita beveik juoda ragai
                                  lyg obeliskai
štai ąžuolai keli
                       jauki puiki vieta
_ _ _
tokiam kurio galvoj lyg 
                                  bitės mintys zvimbia
nereikalingos maišas
                                kur gi jis yra
čia gilės storos ilgos
                              rankos jų pririnkę
lyg datulių pavargs bet
                                  stos galvoj švara
_ _ _
nužvelgia panoramą
                              akys mėlio pilkos
anapus upės jau
                         oranžinė kalva
pilietė raiko pjūklu
                           medį laibą ilgą
o paukščių gatvėj nykiai
                                    užkaukia šuva
_ _ _
ir likusi dienos dalis
                             peiliu ties gilėm
raminanti tokia ir
                          tarsi nesvarbu
ar mus pasaulyje kas nors
                                        ar mes ką mylim
tiesiog taiki diena ši
                              angelų sargų
_ _ _
ant laikraščių senų tėvų
                                     jau suskaitytų
iš ąžuolų galybės
                          skilusios krūva
o dienos vis trumpyn ir tu
                                       sulauksi ryto
šviesaus šviesus su gilių
                                      balinta kava

spalio 2-oji