Dainuokim žemei, savo žemei,
Kol ji tikrai dar Lietuvos,
Kol mes ją patys sėjam, ariam
Ir grumstą šildome delnuos!

Dainuokim žemei neparduotai,
Kaip Motinai, kol dar gyva,
Dainuokim žemei išvaduotai,
Ji mums pasaulyje viena!

Giesmių negieda kormoranai,
Atskridę iš kitų kraštų,
Snapais jų ne geniai kalena,
Tik žemę užkrečia maru.

Kaime karpys ir keis į eurą,
Pakrantes, juodžemio laukus,
Bandys pripilt kišenę kiaurą,
Pardavę auksą už centus.

Namo negrįš svetur išvykę,
Nes paliktų namų nebus,
Neklyks griežlė rugiuos paklydus,
Vietoj rugių augins karklus.

Dainuok, kaip vyturiai padangėj gieda,
Kaip prašo volungė lietaus,
Kol žemdirbio akių nekausto gėda,
Kol žemė dar priklauso tau!