Durys
Viltis miršta paskutinė.
O ką daryt, kai jos neturi?
Lėtai plaka širdis sutinus.
Juokas išėjo pro sunkias duris.
Ir tos durys visamlaik užsidarė,
Buvo užrakintos raktu.
Suvirpa širdis kaip rankos per karą.
Ateina kažkas. Bet tai ne tu.
Nieks neatidarys tų sunkių durų,
Niekas pro jas neišeis.
Ką jausti tiems, kurie vilties neturi,
Kurie negali eiti su visais?
Akys lėtai į dangų kyla
Naktimis ir ūkanotais rytais.
Dabar aš ilgam nugrimsiu į tylą.
Pateka saulė. Bet jos nematai.