Netikėtai, apie... rudenį
Ruduo...
O man atrodo kartais,
kad jei ne tie visi poetai,
jis net nebūtų apsilankęs...
_ _ _ _ _ _ _
Jei man į galvą netikėtai
toks įtarimas būtų trenkęs,
kad poetu vadintis vertas,
aš rudeniu ruduoju dėtas
(vartotojas koks nors ,,kaip vėjas"),
kaštonu risčiaus per alėjas,
kol jis be žalio kiauto liktų
blizgus, kiek leidžia etiketas.
Kai visos pustrečios gerbėjos
jų sankirtose susitiktų,
_ _ _ _ _ _ _
,,,nusikikenčiau prariedėjęs
(toks be spyglių, nepastebėtas),
kol pasibaigčiau ir...
prisnigtų***