kaip gi neprisiminsi

drugelio meilumo

tvanku

karšta

kraujasiurbiai kapoja

o tu

mažas

lakajų morkinuk

sukiesi

tarp smilgų

rugiagėlių

rugių

virš mūsų galvų

ant  mūsų plaukų

seki

iš paskos

įkliūni

akimirkai

putliuose delnuose 

neužsibūni

pleveni

užsikoręs ant liukso

ir bučiuoji

objektyvą bučiuoji

neveltui

pramename tave meilumu

 

o kai išvystu

žaliasparnį

žinau

nebus nė vienos

gūžės

o sparnų daugybė

pasiklystu

tampu

viena iš jų giminės

plunksnasparnė