Tik nerimas skruostus palietė,
išsidraikiusius plaukus paglostė,
spindinčiomis akimis
gęstančią žvaigždę lydėjo
danguje,
kurios tu nematei,
gal matyt nenorėjai.
Tik praviros lūpos žodžius ištarė,
kurie nuklydo be garso,
tavęs nepalietę.
Bet susiliejo bučiny jėga,
iš pasalų nelauktai išsiveržusi
ir ledus tirpdydama,
šiltomis bangomis nuvilnijusi,
ištirpo glėby.