žalią žolę rupšnoja arkliai
kol dar šalna nepakando
keliasi saulė tingiai
tarsi kažko išsigandus

tėškė į veidą lietus
vasaros sapnas nutrūko
rudenio rytas žvarbus
pievos sklidinos rūko

šiandien per rūką brendu
kaip per gyvenimo upę
nors nematau jos krantų
kur link brendu baisiai rūpi