Kas sakė „laikas gydo“? Melas!
Gilyn kas žingsnį šukė sminga.
Lašais aguonų puošias kelias
Į dieną, kur esu laiminga.

Žiūrėk, kaip virpa mano pirštai...
Ledinis jų prisilietimas.
Stebėt, kaip skausmas tyliai miršta,
Geidžiu lyg noro paskutinio.

Auksinės liepsnos viltį šoka,
Stipriau sugniaužiu baimę saujoj.
Ir aš galiu, jei paukštis moka,
Sudegt ir prisikelt iš naujo.