ar dar pameni

kaip banguoja rugių laukas
dangus atspindi grikių varį
kaip pabyra obuoliai atsirėmus į laukinę obelį
ir kaip gera trobos gale
patylėti apie tai ko nebuvo

juk žinai

ten dievo nereikia
kur žemės grumstas šventesnis
už stabą ar žodį negyvą

---

orui pakvipus ramybe
mirtis tik ajeru kvepianti duona
ant balta staltiese užtiesto stalo