Miglotas rytas.
Kai ruduo, kai dar rugsėjis,
Į savo pusę neįėjęs,
Tai kaip seniai lig šiol dar pasakau,
Į atmintį gimtinės pasirėmęs:
Tai — grybų rytas.
Nei daug šviesos, nei saulės jam nereikia.
Migloja rudeniu sau į akis
Ir meldžiasi dievams, aukodamas
Už šitokį jam duotą laiką.

Net nejuntu, kaip irgi ranką pakeliu sau prie kaktos
Ir kryžiumi žegnojuos it bažnyčia.

Einu grybauti į save.
Einu į grybų rytą.