saulės raudonis
galvą glosto lietingas ruduo,
raukšleles ant veido išplovė.
nepažeidžiamas buvo, tačiau –
vienišas beržas ant lauko.
atsigula kryžium bulvių vaga,
saulės raudonis paliečia lūpas.
– pabučiuoki dar kartą,
dar kartą! – prašai.
užmerki akis.
– o man skauda…