Jei ne tu, nepajusčiau gal gundančio vėjo,
Ilgesinga daina tyloje pasiliktų.
Mano pirštai ant stygų paliautų virpėję,
Jei tavęs niekada jau daugiau nesutikčiau.

Jei ne tu, tuomet kas užaugintų man drąsą,
Ir valiūkiškos meilės nebūčiau patyrus.
Jau maniau, kad tavęs niekada nesurasiu —
Atėjai, ir pasklido skambėjimas tyras.

Suvirpėjo klevai — apsinuogino siela,
Rytas migdė žvaigždes išmylavusią naktį.
Jei ne tu... jei ne tu, nežinočiau, kaip miela
Atsiduoti, mylėti, gyvenimu degti!