Veduosi pasivaikščiot debesį,
Kol dar neprasidėjo žiema.
Man lūžinėjantis balsas vaidenasi;
Po kojom atsiveria tuštuma.

Ir man skirtas laikas lekia šuoliais,
Pabėgęs slepiasi toli.
Mane guodžia debesys gražuoliai,
Nešantys audrą, net šiaurėj svetimi.

O mano dienos — kaip tie debesys
Ar kaip pirmieji rudens lašai.
Prasikaltęs džiaugsmas už kampo slepiasi,
Nes rudens dieną jo buvo mažai.