Santakos gudobelėlė
Šalia miestas visą dieną gaudžia,
Skruzdėlynas skubančių žmonių.
Čia — ramu, priglaudžia Nerį sraunią
Nemunas į glėbį vandenų.
Saulės nušviesti bažnyčių bokštai,
Gal ir jie norėtų būt čionai,
Kur pakrantėj svyrantys krūmokšniai
Vėl pražydo, šįkart — raudonai.
Ne vyšnelė ir ne obelėlė
Dovanas iškėlė taip aukštai,
Raudonuoja gudo obelėlė,
Mažos uogos — rubino lašai.
Kauno Santaka, atrodo, šypsos —
Prie Neries uogelės ant šakų,
Neteks paukščiams skrist toli į mišką,
Ras lig soties vaišių tinkamų.