Nepasmerk,
Aš tik šiaip sau  
Atėjusi —
Nenurimusi
Vakaro vėju.
Ir neteisk,
Kol lazdynuos pelėda,
Tarsi užtvanką
Vaikščioja bėdą...
Ir atleisk,
Nors iš naujo sužiurus...
Virš galvos tik
Senelio kepurė - - -