Uoga

Ant pirštų galiukų
Nuo sapno ant žemės
Nulipsiu atsargiai
Prisėst ant suoliuko
Atokaitoj saulės,
Kur tyliai pavargęs
Niūnuoja pasaulis
Ramybę pūkelio.
Ir kojas pamerkus
Į dulkiną kelią
Kuklaus vabaliuko,
Kaip turtą brangiausią
Netyčia nuvogsiu
Tylos gabaliuką.
Sugniaužusi saujoj
Kaip uogai laukinei
Jam leisiu prisirpti
Ir savo krūtinėj
Kur bitėmis gelia
Cukruotai ištirpti.
Niekada