Esu lengva kaip oro balionėlis,
Neveikia manęs žemės nei jausmų trauka.
Kylu smagiai į gilų dangaus mėlį,
Ir žvaigždės jau visai čia pat, pasiekiamos ranka.

Bet susidūriau su viena iš jų ir sprogau,
Pradėjau kristi žemėn... Pabudau.
Linksmai pro ryto langą saulė spokso.
Laiku susprogau... Vos nepamigau!