Ar pas jus atšąla žemė,
Nes pas mus ji visad sustingus?
Ne kortos ir ne žvaigždės lemia
Tai, jog svajonės pradingo.

Ar pas jus dar lyja lietūs,
Nes pas mus jų visad gausu?
Nėra nieko, kas padėtų,
Nes „nuo likimo nėr vaistų“.

Ar pas jus dar skamba juokas,
Nes pas mus jis ne visada nuoširdus?
Ar pas jus žemės vaisiai nunokę
Tegali paskleisti tik savo nuodus?

Nežinau, kaip yra pasauly,
Bet nėra nieko, ko nepaliestų kančia.
Išskrenda viltis kaip paukštis iš saujos,
O kančia sugrįžta. O taip, ji čia.